Viskas kinta

Posts tagged ‘Distant reading’

Skaitymo būdų įvairovė: kurį pasirinkti?

Parengė Monika Kriščiūnaitė

Technologijų ir inovacijų dėka viskas kinta. Sparti kaita neaplenkia ir rašytinių žinių lobynų – knygų. Vis dažniau spausdintas knygas keičia elektroninės, o nuo storų knygų lūžtančias bibliotekų lentynas jau atstoja elektroninės skaityklės. Kintant knygų formai keičiasi ir jų perskaitymo galimybės. Kyla klausimas: kurį skaitymo būdą pasirinkti?

Laikai keičiasi

Dar 1547 m. išleista pirmoji spausdinta lietuviška knyga Katekizmas jau skaičiuoja daugiau nei keturis šimtus šešiasdešimt metų. Nors šios knygos lapai dabar jau byra nuo menkiausio prisilietimo, prieš daugelį metų ji neabejotinai buvo didžiulė inovacija. Tuo laikotarpiu kitokios skaitymo galimybės kaip spausdinto teksto skaitymo tikriausiai niekas net ir neįsivaizdavo. Bet štai metams bėgant atsirado naujovės, stojusios į kovą prieš nusistovėjusius dalykus. Šiuolaikiniame kovos lauke atsidūrė ir knyga, siūlydama skirtingas perskaitymo galimybes. Ringe susitikusios spausdinta ir elektroninė knygos versijos nuožmiai kaunasi viena prieš kitą. Įnirtinga kova tarp jų virė ir dar visai neseniai sostinėje praūžusioje Knygų mugėje. Prieš kelis metus tarp daugybės spausdintų knygų buvo galima nustebti pamačius vieną kitą elektroninę knygos versiją, o štai šiemet nuo jų mirgėte mirgėjo Litexpo parodų salė.

Kiek žmonių, tiek nuomonių

Atskira lentyna prikrauta elektroninėmis skaityklėmis. Ne vieno lankytojo akys krypsta į jas. Tarp susidomėjusiųjų, trokštančių kuo greičiau išbandyti naują skaitymo būdą,  pasitaiko ir vienas kitas kreivai žvelgiantis į naujovę. „Aš mieliau skaitau popierinį knygos variantą. Norisi paimti pačią knygą, ją pavartyti, jausti malonumą liečiant popierių, matant knygos visumą“, – nuomone dalijosi viena knygų mugės lankytoja. Žinoma, jai nepritariantys liaupsino elektronines knygas, džiaugėsi jų kompaktiškumu, patogumu bei skaitymo paprastumu. O kaip elektroninį knygų skaitymo būdą vertina patys knygų leidėjai? Lrt. lt rašo, kad Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro direktorius, Gytis Vaškelis teigia: „Mes patys bandome skaityti ir esame bandomieji triušiai. Mes netgi nusipirkome skaitykles ir išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Bet kažkaip didelio džiaugsmo nejaučiame – labai skaityt nesinori“.

Kam skaityti, jei gali to ir nedaryti

Gausus būrys skaitytojų, šurmuliuojančių Knygų mugėje rodo, kad nesvarbu kokį skaitymo būdą pasirinkę, mes vistike dar skaitome ir gana aktyviai. Bet štai italų literatūrologo Franco Moretti distant reading teorija visiškai paneigia skaitymo svarbą. The New York Times praneša, kad literatūrologo teigimu, dirbant su dideliu kiekiu knygų, visai nereikia jų skaityti. Tai už mus gali padaryti kompiuterinės programos, analizuodamos gramatinius ir semantinius skenuotos knygos ženklus. Atsižvelgiant į žodžių dažnius nustatomas net kūrinio žanras. F. Moretti teigimu, tam, kad suprastume literatūrą, turime baigti skaityti knygas. Atidžiai skaitydami, jo nuomone, negalime nustatyti kūrinio apimties, stiliaus ir pobūdžio. Norint suprasti tikrąją kūrinio esmę užtenka jį tiesiog nuskenuoti, o jo visas ypatybes akimirksniu nustatys kompiuteris. Italų literatūrologo atradimas puiki išeitis ne tik laiką gaištantiems skaitant popierines knygas, bet ir akis tausojantiems elektroninio knygų skaitymo mylėtojams.

Pralaimėjusių kovoje nebus?

Atsidūrus pasirinkimo kryžkelėje, kada vieni siūlo išbandyti elektroninį knygų skaitymą, kiti vis dar bando sudominti spausdintu žodžiu, o treti visai siūlo nieko neskaityti, verta susimąstyti, kuriuo keliu eiti. Pasinerti į naujovių pasaulį ar likti ištikimam senoms tradicijoms tikriausiai kiekvienas nuspręs pats. Vertinantys spausdintą žodį, besimėgaujantys čežėjimu verčiant knygos lapus, ir su džiaugsmu laikantys knygą rankose be abejo pasirinks spausdintos knygos varianto skaitymą. Gamtosauga, patogumu bei inovatyvumu besirūpinantys tikriausiai skaitys elektroniniu būdu, o ar žmonės, pasitikintys kompiuterių išgalėmis, visai nustos skaityti, parodys tik laikas.